SEB bankas понизил прогноз роста ВВП Литвы до 3% и предсказал замедление инфляции

SEB bankas mažina šių metų Lietuvos realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir numato, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc. Banko teigimu, šių metų infliacija Lietuva yra didesnė nei kitose Baltijos šalyse, o tai, SEB vertinimu, lemia mokesčių poveikis ir stipri vidaus paklausa. Vis dėlto bankas prognozuoja, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 3,5 proc., o 2028 metais – iki 3 proc. Kaip ir gegužę, naujausioje apžvalgoje ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc., o 2028 m. BVP turėtų augti maždaug 2,7 proc. „Kitų metų prognozės nekeitėme – augimas sulėtės, tiesiog išnyks vienkartinis namų ūkių vartojimo šuolio efektas ir 2028 metais, galvojame, grįšime prie potencialaus realaus BVP augimo“, – makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB prognozuoja, kad Latvijoje BVP šiemet didės 2,3 proc., o Estijoje – 2,5 proc. Kitąmet numatoma, kad ekonomikos augimas šalyse atitinkamai sieks 2 proc. ir 2,8 proc. Anot jo, mažinama šių metų realaus BVP prognozė susijusi su šiek tiek prastesniais nei tikėtasi pirmojo ir antrojo ketvirčio rezultatais. SEB duomenimis, realusis BVP pokytis pirmąjį metų ketvirtį sudarė 2,5 proc. antrąjį – 4,1 proc. Pasak banko, šių metų antrą pusmetį turėtų sulėtėti apdirbamosios pramonės augimas, tačiau toliau sparčiai augti statybos sektorius. „Apdirbamoji gamyba buvo teigiamai nustebinęs veiksnys pirmą metų pusmetį, manau, kad antrą pusmetį rezultatai bus prastesni – tai susiję ir su brangesniais energetikos ištekliais, ir su tuo, kad vis tiek buvo tam tikras užskubintas pirkimas pirmoje metų pusėje. (...) Kas tikrai toliau stipriai judės į priekį, tai statybos sektorius“, – teigė ekonomistas. Pavasarį SEB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2 proc., infliacija sieks 5,7 proc. „Kitais metais (…) mes prognozuojame mažesnę naftos kainą grupėje. Su tuo susiję tai, kad manome, jog energetikos kainų dedamoji, atmetus elektrą ir dujas, turėtų silpnėti“, – aiškino T. Povilauskas. Be to, anot ekonomisto, daugiau problemų gali kelti maisto kainos. „Kas mus labai stipriai gelbėja nuo didelės infliacijos yra tai, kad mes neturime maisto kainų infliacijos, o turime defliaciją. (…) Bet, žiūrint į priekį, aš sakyčiau, yra aiški rizika, kad judant link žiemos, kitais metais, (…) maisto kainos, manoma, ims kelti daugiau problemų ir kitais metais infliacija šių produktų infliacija bus didesnė“, – sakė jis. Taip pat, T. Povilausko teigimu, tikėtina, kad šiluma, gamtinės dujos ir elektra šaltuoju metų laikotarpiu brangs. Anot banko vyriausiojo ekonomisto, liepą metinė infliacija pagal su ES šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sudarė 5,4 proc. Rugpjūtį, ekonomistų manymu, rodiklis bus panašus, bet rugsėjį infliacija turėtų didėti ir perkopti 6 proc. Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet, manoma, sieks 6,7 proc., kitąmet padidės 0,1 proc. punkto iki 6,8 proc., o 2028 m. vėl sieks 6,7 proc. Tuo metu darbo užmokestis, prognozuojama, atitinkamai augs 8,5 proc., 7 proc. ir 6,5 proc. „Darbo rinkoje yra stabilu arba netgi šiek tiek lūkesčius viršijantys pokyčiai“, – akcentavo SEB ekonomistas. Anot T. Povilausko, nors vartotojų lūkesčiai metų pradžioje buvo pradėję prastėti, dabar matomas augimas. Manoma, kad galiausiai iš antros pakopos pensijų fondų pasitrauks 60 proc. kaupiančiųjų SEB bankas prognozuoja, kad iki 2027 metų pabaigos, per visą antros pensijų pakopos reformos laikotarpį, iš fondų pasitrauks 60 proc. kaupiančiųjų. Vis dėlto, T. Povilausko teigimu, skaičius priklausys nuo valdžios sprendimų. „Manau, kad bent artimiausiais ketvirčiais turbūt tie pasitraukiančiųjų skaičiai bus tikrai nedideli – 2–3 proc. Labiau klausimas dėl kitų metų paskutinio ketvirčio, bet manau, vis tiek tas bazinis scenarijus, kad turbūt turėsime bent 60 proc. pasitraukusių kaupiančiųjų iki kitų metų pabaigos“, – sakė jis. „Skaičius vėlgi priklausys nuo to, kokie bus valdžios sprendimai dėl skatinamosios priemonės, anuitetų ir vėlgi, ką dar valdžia sugalvos su šiais klausimais“, – tęsė ekonomistas. SEB duomenimis, per pirmas dvi lėšų atsiėmimo iš antros pakopos pensijų fondų bangas pasitraukė 46 proc. dalyvių, į pasitraukusių sąskaitas pervesta daugiau negu 3,8 mlrd. eurų. Šių pensijų fondų turtas liepos pabaigoje siekė 5,8 mlrd. eurų, o metų pradžioje jis buvo 10,6 mlrd. eurų. T. Povilausko teigimu, ne grynaisiais pinigais apie 30 proc. lėšų išleista vartojimui, išsigryninta apie 20 proc. atsiimtų lėšų, o iki 5 proc. skirta paskolų padengimui. „Manau, kad ir liksime prie tos prielaidos, (…) kad pusė atsiimtų pinigų iki metų pabaigos bus išleista vartojimui“, – kalbėjo SEB banko ekonomistas. Tuo metu valdžios biudžeto deficitas, manoma, bus mažesnis, negu prognozuota anksčiau, ir šiemet sieks 2,3 proc. BVP. Kitąmet deficitas turėtų padidėti iki 2,7 proc. BVP, o 2028 m. – 3 proc. BVP. SEB teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį valdžios sektoriaus skola buvo 38,5 mlrd. eurų, arba 6,7 mlrd. eurų didesnė nei pernai. SEB analitikas: kitąmet būsto rinka susitrauks apie 3 proc. EB banko ekonomistas sako, jog būsto perkamumas šalyje prastėja – jis prognozuoja, jog kitąmet bus sudaryta apie 3 proc. mažiau būsto pardavimo sandorių nei šiemet. Jo teigimu, šiuo metu rinka išlieka aktyvi, tačiau būsto perkamumas yra prastėjantis. „Manau, kad artimiausi mėnesiai bus istoriškai aktyvūs, bet prisiminkime, kad praeitų metų antrasis pusmetis buvo labai stiprus. Tas augimas turbūt bus minimalus. Gal bus mėnesių, kai mes matysim šiek tiek mažiau būsto sandorių“, – naujausių ekonominių prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas. „Apskritai, turbūt pagrindinė žinutė yra, kad būsto perkamumas yra prastėjantis. Mes nebeturim tokių vienkartinių veiksnių, kaip turėjom praeitų metų viduryje, antroje pusėje – pensijų fondų reformą artėjančią ar Lietuvos banko atsakingo skolinimo nuostatų keitimą, kur žmonės žino naujieną, laukia ir atitinkamai reaguoja. Ir, aišku, (...) palūkanos yra didėjančios. Mano nuomone, kitais metais mes matysim sandorių skaičiaus mažėjimą didesnį negu trimis procentais“, – pridūrė jis. Anot ekonomisto, šiuo metu rinka yra 4 proc. didesnė nei pernai, tačiau auga tik individualių namų sandorių skaičius. „Labai įdomus pokytis, kas vyksta pastaruoju metu, tai butų sandorių skaičius beveik nebeauga, bet turim padidėjusį individualių namų sandorių skaičių. (...) Ką girdžiu, kad butai, ypač aplink centrinę dalį, yra stipriai užbrangę, tai vėlgi žmonės ieško pigesnių alternatyvų su kotedžais, kai kalbu apie žiedines savivaldybes“, – aiškino T. Povilauskas. Pasak jo, pastaruoju metu fiksuojamas rekordinė naujų būstų pasiūla, statybos darbų ir toliau turėtų daugėti: „Žiūrint į tai, kiek yra išduota leidimų, kiek pradėta statyti būstų, matom augimą. Statybos darbų, akivaizdu, bus daug ir tai irgi BVP padarys įtaką“. Tuo metu kalbėdamas apie būsto kainų augimą ekonomistas tikino, jog pikas jau pasiektas. „Kainos aiškiai rodo, kad mes turėjom augimo fazę, sandorių daugėjo, kainos šoko į viršų, bet mano nuomonė, kad mes esam pike ir tiek kalbant apie sandorius, tiek apie kainas“, – teigė T. Povilauskas. Pasak jo, nuo rugpjūčio įsigalioję atsakingojo skolinimosi nuostatų pakeitimai gali auginti ekonominės klasės būstų pardavimus: „Bet žiūrint apie kitus metus, manau, kad ta rinka jau bus šiek tiek kitokia negu yra dabar.“ Kaip skelbė BNS, rugpjūtį įsigaliojo Lietuvos banko (LB) atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai – pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip buvo iki tol. Tuo metu imant paskolą antram ar paskesniam būstui, paliekamas 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas, tačiau bus leidžiama skolintis ir turint 15 proc. įnašą, jei žmogus yra grąžinęs daugiau nei pusę kiekvienos jau paimtos būsto paskolos sumos. BNS rašė, kad Registrų centro duomenimis, šiemet šalyje įregistruota 21,5 tūkst. butų pardavimų – 2 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (21,1 tūkst.), tačiau vien liepą, palyginus su birželiu, pardavimai menko 0,1 proc. iki 3,3 tūkst. būstų.